Besibaigiančio galiojimo maistas labdarai

       Dažnai apie „Maisto banką“ žinoma iš „Maisto banko“ akcijų, kuomet dukart per metus savanoriai parduotuvėse kviečia aukoti maisto nepasiturintiems. Arba „Maisto bankas“ tapatinamas su Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims fondo maisto paketais – kruopomis, miltais, konservais ir pan., kuriuos daliname tiesiogiai nepasiturintiems. Abiem atvejais galvojantys, kad tai yra pagrindinė „Maisto banko“ veikla, nėra teisūs. Didžioji dalis kasdienės veiklos – tai bendradarbiavimas su prekybininkais surenkant, sutvarkant ir perduodant nepasiturinčių maitinimui parduoti nespėjamus ar netinkamus parduoti, bet dar tinkamus žmonėms vartoti maisto produktus.

     Net 58% viso maisto, kurį „Maisto bankas“ surenka ir išdalina nepasiturintiems maitinti, yra gaunamas iš parduotuvių ir prekybos tinklų logistikos sandėlių. Kasdien „Maisto banko” darbuotojai ir savanoriai važiuoja į 384 parduotuves 78 Lietuvos miestuose, kad surinktų besibaigiančio galiojimo ar dėl kosmetinės išvaizdos neparduodamą maistą.

 

Kodėl tai svarbu?

Trečdalis pasaulyje pagaminto maisto nesunaudojama arba išmetama. Kasmet maisto atliekos Europos sąjungoje sudaro 90 mln. tonų arba 180 kg vienam gyventojui. Tuo tarpu 55 mln žmonių (arba 9,6 proc. ES valstybių narių gyventojų) gali sau leisti kas antrą dieną įsigyti kokybiško baltymais turtingo maisto. 

Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiųjų, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius - žemę, vandenį, ir energiją, ir darbo jėgą.

Pvz. pagaminti  vienam kilogramui duonos reikia apie 13000 litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti - 180 litrų, obuoliui - 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vieštienos patiekti reikia 3900 litrų, kiaulienos - 4800, jautienos - net 15500 litrų vandens. 

Europos parlamentas paragino ES valstybes, tame tarpu ir Lietuvą, užtikrinti, jog iki 2025 metų ES maisto atliekų sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginus su 2014 m. kiekiu. Kovai su maisto švaistymu skirta ES platforma suvienijo atsakingų valstybės institucijų atstovus ir nevyriausybines organizacijas. Parengtos rekomendacijos dėl perteklinio maisto perdavimo labdarai, pradėta kurti vieninga maisto atliekų matavimo sistema. 

Reaguodama į ES raginimus, Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplėtė labdarai atiduodamo maisto asortimentą, įtraukdama kiaušinius, mėsos ir žuvies gaminius, UTH pieną, kietuosius sūrius ir kt. Labdaros organizacijos galės gautą maistą perfasuoti ir perpakuoti, prailgintas dalinimo labdarai laikotarpis pasibaigus terminui „geriausias iki...“.