Europos Sąjungos labdaros maistu ateitis

2009-01-01

Europos Sąjungos parama maistu Lietuvoje dalinama nepasiturintiems žmonėms jau nuo 2006 metų. Per tą laiką žymiai pasikeitė situacija maisto produktų rinkoje – ištuštėjo intervencinės atsargos, pakilo maisto produktų kainos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visa tai kelia Europos Sąjungos Žemės ūkio komisijos susirūpinimą. Net ir Komisijos Prezidentas Jose Manuel Barroso birželio mėnesį Lisabonoje pareiškė, kad sieks dviem trečdaliais padidinti asignavimus nepasiturinčių žmonių šalpos programoms. 2007 m. tam buvo skirta 275 mln eurų, o 2008 m – 310 mln. Beje, Lietuvai 2008 metais buvo skirta 4,5 mln eurų. 2007 m. Lietuvoje paramą maistu gavo 266 tūkstančių nepasiturinčių žmonių. Buvo išdalinta 4456 tonų maisto produktų.

Balandžio mėnesį Briuselyje buvo sukviestas ekspertų pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Maisto Banko atstovas Audris Smilgevičius. Apsvarsčius Programos vykdymo eigą, gautą patyrimą bei šalių pageidavimus, tolimesniam svarstymui buvo pasiūlyti penki variantai, kaip tęsti maisto tiekimo programą ateinančiais metais. Patraukliausi iš tų variantų numato maisto produktų pirkimą už ES biudžeto pinigus, Komisijos paskirtus kiekvienai valstybei. Liepos mėn. 15 d. Žemės ūkio komisijos Departamente šis klausimas kartu su šalių ekspertais buvo nagrinėjamas ir detalizuojamas toliau. Pažymėta, kad labdarą maistu reikia sujungti su kitomis programomis – socialinės atskirties mažinimo, sveikatos apsaugos (sveiko maitinimosi). Galutinai 2009 metų paramos programa bus tvirtinama Žemės ūkio komisijoje spalio mėnesį.

Verta paminėti, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje skurstančiais žmonėmis laikoma 16 proc. gyventojų. Šalys skirtingos: jei Olandijoje skurstančių yra tik 10 proc, tai Latvijoje – 23 proc (Lietuvoje – 20 proc., kaip ir Italijoje bei Estijoje). Tačiau visose šalyse skursta tos pačios visuomenės grupės – labiausiai vienišos motinos su vaikais bei vieniši senoliai. Juos labiausiai veikia maisto brangimas, ryškiai prasidėjęs 2007 metų rudenį visoje Europoje. Žinoma, Olandijoje ar Liuksemburge, kur maistui skiriama tik 10 proc šeimos biudžeto, maisto kainų šuolį pakelti lengviau, negu Lietuvoje, kur maistui išleidžiama apie 30 proc pajamų.

Stengsimės, kad ir kitais metais „Maisto Bankas“ kartu su savo partneriais – Caritas ir Raudonuoju Kryžiumi – nors ir maža dalele nors ir keliems žmonėms palengvintų jų sunkų gyvenimą.