„PasiDalink“: kodėl svarbu aukoti nepasiturinčių maitinimui

Lapkritį surengtas jau penktasis fondo „Maisto bankas“ ir LNK organizuotas labdaros telemaratonas „PasiDalink“. Šia proga kalbiname „Maisto banko“ vadovę Kristiną Tylaitę klausdami, kas pasikeitė per šiuos metus – kodėl kova su skurdu tebėra aktuali. 

„Skurdas – sisteminė ne tik Lietuvos, bet ir viso postsovietinių šalių „lagerio“ rykštė. Neseniai paviešintas didžiulis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tyrimas apie pokomunistinių šalių gyventojų pajamų augimą parodė, kad per ketvirtį amžiaus net 44 proc. šių šalių gyventojų pajamos pavijo ar net pralenkė ES šalių vidurkį. Tačiau dalis žmonių gyvena net prasčiau, nei sovietmečiu - tokių Lietuvoje yra dešimtadalis. Todėl akivaizdu, kad vieni dėl ekonominių pokyčių išgyvena aštrų nepriteklių, kiti nepatenkinti socialine nelygybe, matydami kad kone pusei žmonių pavyko prakusti“, –  aiškina labdaros fondo vadovė Kristina Tylaitė.

„Statistika negailestinga - kas penkta šeima tebejaučia skurdo riziką, apie 14 proc. gyventojų kenčia išties smarkų nepriteklių. Europos Sąjunga kasmet atlieka nepritekliaus matavimus, leidžiančius geriausiai apčiuopianti tikrą skurdo padėtį. Koncerto „PasiDalink“ metu rodomos nepasiturinčiųjų gyvenimo istorijos padės žiūrovams suprasti nepritekliaus kamuojamų žmonių kasdienybę.

Absoliučiai skurstančiu laikomas žmogus, negalintis sau leisti tenkinti bent keturių iš devynių bazinių poreikių: 1) susimokėti už komunalines paslaugas, 2) adekvačiai šildyti namus, 3) susitvarkyti su netikėtomis išlaidomis, 4) valgyti mėsą, žuvį arba kitų baltymų bent kas antrą dieną, 5) savaitę atostogauti ne namie, įsigyti 6) automobilį, 7) skalbimo mašiną, 8) spalvotą televizorių ir 9) telefoną“, – vardina visuomenininkė.


„Nepaisant to, kad pastaraisiais metais smarkaus nepritekliaus rodikliai praktiškai nekinta, džiugina vienas gerėjantis parametras. Trečius metus iš eilės žmonių, neišgalinčių bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar kitokių baltymų, skaičius Lietuvoje mažėja.

Šiemet balandžio mėnesį atliktas EUROSTAT tyrimas parodė, kad nuo 2013 tokių žmonių Lietuvoje buvo kone penktadalis (19,6%), o 2015 jų sumažėjo iki septintadalio (14,3%). Tai rodo, kad pagalba maistu efektyviai padeda žmonėms kokybiškiau pramisti, ir tai yra visų mūsų – labdaros organizacijų, savivaldybių, Europos Sąjungos paramos programų - pastangų rezultatas“, – tvirtina „Maisto banko“ vadovė.

„Pernai „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturintiems išdalino 7,4 mln. eurų vertės maisto – 6161 toną. Ir jei sakėme, kad 2015-ieji buvo mums rekordiniai – šiemet jau matyti, kad pajėgiame paramos maistu patiekti dar daugiau. Vien per tris šių metų ketvirčius nepasiturinčių maitinimui perdavėme 5356 tonas maisto, kurių vertė – virš 8,2 mln. eurų“, – džiaugiasi p. Tylaitė.

„Tai reiškia, kad šiemet daugiau ir dažniau važiavome į parduotuves, sandėlius ir ūkius, kur surinkome geraširdžių prekybininkų, maisto augintojų ir gamintojų atliekančius maisto produktus, ir juos perdavėme mažas pajamas turinčioms šeimoms. Šie aukšti rezultatai yra geraširdžių aukotojų, rėmėjų bei atsidavusių savanorių bendro darbo vaisiai, už kurių – dėkingi žmonės bei sotesnė jų būtis“, – dėkoja „Maisto banko“ vadovė.

„Kiekvienas „Maisto bankui“ paaukotas euras vidutiniškai tampa 15 porcijų maistu – neįtikėtina efektyvumas, ar ne?“, – šypsodamasi klausia Kristina Tylaitė. „Pernai šis santykis dar geresnis - už kiekvieną eurą patiektos 22 porcijos (500 g) maisto“.

„Tačiau didesnį surenkamą maisto kiekį lydi ir didesnės išlaidos bei rūpesčiai. Todėl vėl kreipiamės į geruosius Lietuvos žmonės prašydami padėti mums kovoti su skurdu ir nepritekliumi – padėti pamaitinti nepasiturinčias šeimas, – prašo visuomenininkė.

Penktasis „Maisto banko“ ir LNK TV kanalų grupės rengtas labdaros koncertas  „PasiDalink“ išties buvo išskirtinis. Koncertui pasirinkta unikali erdvė modernios architektūros  Vilniaus verslo centre K29. 

Ant specialiai šiam renginiui sukurtos scenos pasirodė garsiausi šalies atlikėjai. Drauge su ryškiausiomis sporto, scenos, televizijos ekrano žvaigždėmis jie kvietė Lietuvos žmones pakilti į kovą su skurdu - padėti pamaitinti nepasiturinčias šeimas.

Labdaros koncerto metu skambėjo ryškiausių šalies atlikėjų dainos – pasirodė „Naktinės personos“, Birutė Dambrauskaitė, „YVA“, Violeta ir Vilius Tarasovai drauge su atgimusia „B‘Avarija“, „Rebelheart“, Rafailas Karpis ir Deivis, Sasha Song, Vilija Matačiūnaitė, „Lemon Joy“, Radži ir k.t. 

Atlikėjai atlik populiariausius savo visų laikų hitus, dainas kurias atmintinai moka visa Lietuva. Kultinę „Kardiofono“ dainą „Kalėdinė eglutė“ atliks legendinė grupė „Biplan“. 

Renginį vedė menininkė ir aktyvi visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė, televizijos laidų vedėjas Rolandas Vilkončius bei charizmatiškoji žurnalistė ir laidų vedėja Asta Stašaitytė. 

Aukoti nepasiturinčių maitinimui galima trumpuoju numeriu 1343 arba internetu maistobankas.lt.