Savanoriauk
Paremk
Lietuvoje yra išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto per metus, nors kas penktas žmogus patiria skurdą, o kas septintas negali įsigyti visaverčio maisto. Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ daugiau kaip dvidešimt metų atkakliai kovoja su maisto švaistymu ir teikia pagalbą jo stokojantiems žmonėms. Kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad „nereikalingas“ maistas būtų išsaugotas tiems, kuriems jo labiausiai trūksta?
Savanorystė atvėrė akis
Devynių vaikų mama Jurgita G. apie dešimt metų gauna paramą iš „Maisto banko“. Prieš du mėnesius, paskatinta pažįstamų, ji nusprendė šioje organizacijoje pradėti savanoriauti.
„Pagalvojau, kad noriu padėti kitiems, nes tikiu, kad geri darbai grįžta gerumu. Pradėjus savanoriauti pajutau, kaip ir nuotaika tapo pakilesnė, ir entuziazmas išaugo“, – sako ji.
Moteris beveik kiekvieną dieną „Maisto banko“ filiale savanoriauja nuo 8.30 iki 16.30 val. „Pirmiausiai atrūšiuojame maisto produktus – atskiriame vaisius ir daržoves, duonos gaminius, bakalėją, pieno produktus, mėsą. Po to juos sudėliojame į lentynas, kad pateiktume žmonėms. Nuo 13 valandos pradedu darbą prie kompiuterio, kur registruoju paramos gavėjus ir atlieku kitus darbus“, – pasakoja Jurgita.
Anot pašnekovės, savanorystė jai ne tik suteikia galimybę pabendrauti žmonėmis, be ir ugdo atidumą bei kompiuterinius įgūdžius. „Ši patirtis man dar labiau atvėrė akis ir privertė susimąstyti. Pamačiau, kiek daug sunkiai gyvenančių žmonių yra, kokių skaudžių gyvenimo istorijų būna“, – priduria Jurgita.
Daug žmonių be paramos sunkiai išgyventų Jurgitos teigimu, dauguma žmonių, gaunančių „Maisto banko“ paramą, yra labai dėkingi. „Ateina čia nemažai mamų su vaikais. Negali nejaudinti vaizdas, kai pamatai tą džiaugsmą jų akyse, kai vaikai gauna maisto, kurio seniai valgė“, – pastebi ji.
Anot jos, „Maisto banko“ skiriama parama yra tikrai didelė. „Darbuotojai ir savanoriai žmonėms leidžia pasirinkti, kokių maisto produktų jiems reikia. Ir dažnai jie gauna ne tik didesnį kiekį maisto, kuris kitu atveju būtų išmetamas, bet ir tokių maisto produktų, kurių jie sau negali leisti“, – sako Jurgita. Savanorė pastebi ir tai, kad yra labai daug žmonių, kurie be „Maisto banko“ paramos sunkiai išgyventų.
„Gali atrodyti, kad jei žmogus atėjo į parduotuvę, nusipirko mėsos, daržovių, pieno produktų, tai jau jis gerai gyvena. Bet galbūt tai buvo vienintelė diena per ilgą laiką, kada jis galėjo tą sau leisti. Dažnai žmonės susimoka už būtinąsias paslaugas, o maistui lieka tik minimumas. Ką jau kalbėti apie geresnius maisto produktus, kaip kavos pupelės“, – teigia ji.
Išsaugojo 6,7 tūkst. tonų maisto
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė paaiškina, kad „Maisto bankas“ veikia keturiomis pagrindinėmis kryptimis – kovoja su maisto švaistymu, padeda jo stokojantiems žmonėms, užsiima visuomenės švietimu ir įtraukimu į savanorystę
„Mes surenkame maistą iš įvairių gamintojų, prekybininkų, ūkininkų. Imame maistą, kuris geras, tačiau arba paskutinių dienų galiojimo, arba dėl tam
tikrų priežasčių netinkamas pardavimui, pavyzdžiui, nestandartinio dydžio svogūnai arba moliūgai iš ūkininkų laukų, taip pat netinkamai supakuoti ar paženklinti maisto produktai“, – sako M. Petronytė.
Pernai organizacijai pavyko išsaugoti 6,7 tūkst. tonų maisto, kuris kitu atveju būtų „iškeliavęs“ į šiukšliadėžę arba utilizuotas. „Pasaulyje yra tik 3 proc. gėlo vandens. Kai tūkstančiais litrų jo sunaudojama tam, kad būtų užauginti vaisiai, daržovės, gyvuliai, kurių produktus valgome, išmetus maistą visas sunaudotas vanduo ir kiti žemės ištekliai nueina perniek. Be to, net 10 proc. CO2 emisijų sudaro maisto švaistymas, jau nekalbant apie maisto auginimą“, – tikina M. Petronytė.
Maisto parama žmonėms leidžia gyventi oriau
Šiandien „Maisto banko“ paramą gauna 232 tūkst. Lietuvos gyventojų – tiesiogiai arba per organizacijų tinklą. „Esame įrengę maisto atiduotuves, kurios veikia kaip parduotuvėlės. Į jas atėję žmonės patys išsirenka norimus maisto produktus. Klaipėdoje ir Tauragėje turime labdaros valgyklas, kur kasdien tiekiamas karštas maistas. Mūsų perdirbimo virtuvėje iš įvairiausių „išgelbėtų“ vaisių ir daržovių ruošiamos konservuotos sriubos, troškiniai, džemai, kurie dalijami žmonėms. Sandėliuose kasdien rūšiuojamas maistas, jį atiduodame kitoms nevyriausybinėms organizacijoms“, – pasakoja „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
„Maisto bankas“ remia apie 600 kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų – nuo kaimo bendruomenių, vaikų dienos centrų, vaikų šeimynų, senelių namų, neįgaliųjų bendruomenių iki tokių organizacijų, kaip „Caritas“ ar „Maltiečiai“. „Maisto bankas“ tai pat teikia paramą nelaimių atveju, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo gaisro.
Šiuo metu vienas pagrindinių „Maisto banko“ tikslų – išlaikyti ir pritraukti daugiau paramos į maisto atiduotuves, kurios įrengtos 41 Lietuvos savivaldybėje. „Maisto banko“ duomenimis, maisto atiduotuvėse vieno žmogaus krepšelio vertė siekia apie 25–30 eurų. Tai reiškia, kad žmogus, sutaupydamas šiuos pinigus, juos gali skirti kitiems būtiniesiems savo poreikiams – vaistams, būstui, vaikų priežiūrai ir pan.
Skirdamas 1,2 proc. GPM „Maisto bankui“, vienas žmogus išsaugo apie 400 kg maisto Pagrindinis „Maisto banko“ veiklos finansavimo šaltinis – apie 60 proc. – yra verslo ir gyventojų parama. Likusi dalis – apie 40 proc. – surenkama iš įvairių projektų.
M. Petronytė pastebi, kad fizinių asmenų skiriama parama nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taip pat yra labai reikšminga. „Žmogus užtrunka kelias minutes, paskirdamas 1,2 proc. nuo GPM „Maisto bankui“, tačiau šia parama jis vidutiniškai padeda išsaugoti apie 400 kg išmetamo maisto ir perduoti jį tiems, kas verčiasi sunkiau“, – sako ji.
Taip pat norintys prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos gali jungtis į savanorystę. Šiandien į organizacijos projektus ir tiesioginę veiklą yra įsitraukę beveik 17 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje, iš kurių 6 tūkst. yra nuolatiniai.
„Savanorystė suteikia galimybę atrasti naudingos veiklos. Kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, išėjusiems į pensiją, turintiems psichologinių sunkumų ar gyvenantiems atokesniuose regionuose, savanorystė kartais tampa tikru išsigelbėjimu. Žmogus ne tik gauna tam tikrą užimtumą, bet ir prisideda prie pilietinės visuomenės stiprinimo“, – pastebi „Maisto banko“ komunikacijos vadovė.