LABDAROS VARŽYBOSE LAIMI DIDMIESČIAI („MAISTO BANKO” AKCIJA: STATISTIKA IR KURIOZAI)

Spalio 16-17 dienos Lietuvoje vykusi jubiliejinė „Maisto banko“ akcija pasižymėjo dosniu lietuvių aukojimu nepasiturintiems. Patikslinus preliminarius duomenis – gavus trūkstamų parduotuvių duomenis ir pridėjus prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų brūkšniniu skrajutės kodu paaukotas lėšas – galutinė šios labdaringos akcijos metu paaukotų maisto produktų vertė – 341 tūkst. eurų. 

„Visai nedaug pritrūko iki praeitais metais pasiekto visų laikų maisto produktų aukojimo rekordo, kuomet buvo surinkta maisto už 357 tūkst. eurų. Tačiau labai džiaugiamės ir „sidabriniu“ rezultatu“, vertinimais dalinasi „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas.

Daugiausia aukojama didmiesčiuose

Analizuojant kelerių metų „Maisto banko“ akcijų „derliaus“ tendencijas akivaizdu, kad daugiausia maisto produktų nepasiturintiems surenkama didmiesčiuose. Vilniečiai paaukojo 32 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų, arba veik ketvirtadalį viso kiekio. Kauniečiai prisidėjo 26,6 tūkst. vnt. įvairių maisto produktų (19% viso kiekio). Uostamiesčio gyventojai paaukojo beveik 10 tūkst. pakuočių maisto, šiauliečiai – 7,1 tūkst. vnt. , panevėžiečiai – pusseptinto tūkstančio pakuočių. Penkių didmiesčių indėlis į „Maisto banko“ akciją gerokai viršija pusę visų aukų – 58,9%.

Aukojimo aktyvumas regionų centruose

Mažesniuose miestuose gyventojų aktyvumas yra banguotas. Reikšmingai daugiau nei praeitą „Maisto banko“ akciją paaukota Mažeikiuose (56%), Utenoje (28%), Klaipėdoje (27%), Šiauliuose (22%). Tam įtakos galėjo turėti tiek orai, tiek ir akciją globojančių miestų merų raginimas solidarizuotis.

Klaipėdoje vyko įsimintinas akcijos atidarymas - čia „Maisto banko“ akcijos savanoriai surengė spiečiaus (angl. flashmob) šokį. Šventės pradžią paskelbęs meras Vytautas Grubliauskas ir pats prisijungė prie parduotuvėje dirbusių savanorių: dalino skrajutes, kvietė klaipėdiečius aukoti.

Aukoti merai kvietė ir kituose miestuose – Skuode, Tauragėje, Kaune, Jonavoje, Rokiškyje ir Pasvalyje. 

Dalį apskričių centrų šiemet aktyvumu aplenkė ekonomiškai stiprių miestų – Kėdainių, Mažeikių, Jonavos, Druskininkų – gyventojai ir svečiai. „Tai lemia aukštesnės šių miestų gyventojų pajamos – tyrimai rodo, kad aukoja didesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys žmonės“, teigia T. Beržonskas.

Stebina mažų miestelių aktyvumas

Visgi „Maisto banko“ akcija nebūtų pajėgi pasiekti maksimalių rezultatų, neapimdama daugumos prekybos vietų. Dvidešimtoji akcija organizuota 73 miestuose ir miesteliuose, į labdaringą maisto produktų aukojimą įsitraukė visos prekybos tinklų „Iki“, „Maxima“ ir „Rimi“ ir kt. parduotuvės. „Maisto banko“ akcijos organizatoriai šiemet ėmėsi apskaičiuoti miestų aktyvumo indeksą: jis sudaromas atsižvelgiant į miestų gyventojų ir užregistruotų paaukojimų skaičių.

Įstabu, kad šis indeksas didžiausias nedideliuose miestuose ir miesteliuose. Jei Vilniuje ar Kaune suskaičiuotų aukojimų santykis su gyventojų skaičiumi nėra aukštas – atitinkamai 6% ar 8,8%  - tai mažesnių miestų jis yra dviženklis. Ypač išsiskiria miesteliai – Ramučiai (26,7%), Tytuvėnai, Priekulė (abu po 18%), Trakai (17,3%).

„Periferijos gyventojai aktyviau atsiliepia į kvietimus dalyvauti nacionalinėse labdaros akcijose. Aktyvumą lemia ir žinojimas, kad didžioji dalis paaukotų maisto produktų atiteks tos pačios bendruomenės labiausiai nepasiturintiems asmenis“, sako „Maisto banko“ akcijos koordinatorius T. Beržonskas.

Rungtyniauja parduotuvės

„Maisto banko“ akcijos metu vyksta savotiškos dosnumo varžybos tarp didžiausių parduotuvių. Jų darbuotojai visokeriopai skatina aukoti nepasiturintiems – ilgai negendantiems produktams taikomos nuolaidos, prekybos salių salelėse ar dėžėse už kasų išstatomi aukotojams paklausūs maisto produktai. Šiemet pirmaujančių prekybos centrų penketuko viršuje – Vilniaus Šiaurės miestelyje veikianti „Rimi Hyper Market“ parduotuvė. Antroje vietoje – Vilniaus prekybos centre „Panorama“ dirbanti „Rimi“, o bronza atitenka Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusiam supermarketui „Maxima“. Penketuką uždaro Kauno „Akropolio Maxima“ ir Vilniaus „Minsko Iki“.

Gausiau aukota saldumynų

Dvidešimtosios „Maisto banko“ akcijos metu geradariai dažniausiai aukojo kasdienio vartojimo maisto prekes – makaronus, įvairias kruopas, miltus.

„Statistiškai kiek daugiau, nei anksčiau, paaukota cukraus, sausų pusryčių, arbatos, kavos, šokolado. Tačiau šie „prabangos“ produktai sudaro labai nedidelę dalį bendrai surinktos paramos“, komentuoja „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas. „Tikėtina, kad gyventojai tokiu būdu atsiliepė į akciją atidariusio premjero A. Butkevičiaus, kitų žinomų žmonių kvietimus nepamiršti vaikų, neįgaliųjų ir senelių poreikių“, svarstė visuomenininkas. Daugiau paaukota ir aliejaus, mėsos konservų, kruopų. Mažiau populiarūs nei anksčiau buvo makaronai, konservuota žuvis.

 

Savanorių akimis

Rudeninės „Maisto banko“ akcijos metu aukoti nepasiturintiems kvietė 7784 savanoriai. Maistą rinkti padėjo ir socialiai atsakingų verslų kolektyvai. „Smagu matyti aukojančių žmonių šviesius veidus ir nuotaiką. Lietuviai yra nuostabi tauta, gebanti padėti ir užjaučianti - didžiuojuosi tautiečiais ir kolegomis”, įspūdžiais dalinosi pirmąsyk „Maisto banko“ akcijoje dalyvavusi bendrovės „DHL Lietuva“ darbuotoja Lina.

Pokštai ir kuriozai

„Maisto banko“ akcijos metu neapsieita ir kuriozų. Vienur kitur vakarop linksmai nusiteikę pirkėjai akcijos savanoriams nupirkę įteikė alaus.  Klaipėdoje savanorius nustebino loterijos bilietus dovanojęs žmogus. Kaune geradarė savanoriams atvežė maišą savo sodo obuolių.

O štai akcijoje dalyvavusi Seimo narė Birutė Vėsaitė tarp maisto produktų paaukojo ir pakelį prezervatyvų. „Stenkimės, kad šios nepigiai kainuojančios priemonės būtų labiau prieinamos ir skurdžiai gyvenančioms šeimoms“, - šmaikštavo parlamentarė.

Praneša apie galimą sukčiavimą

Penktadienio vakarą „Maisto banko“ savanoriai sulaukė pranešimo telefonu – esą Vilniaus Viršuliškių mikrorajone po butus vaikšto šios akcijos savanoriais apsimetantys asmenys, žadantys pagalbą maistu, mainais prašantys banko kortelių duomenų. „Maisto banko“ vadovė prašo gyventojus būti budriems ir netikėti apgavikais. „Savo paramos nesiūlome vaikščiodami po butus, paramai gauti niekuomet neprašome banko sąskaitų ar kortelių duomenų“, akcentuoja šios labdaros organizacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Panašiais atvejais prašome skubiai kreiptis į policiją, kad būtų galima sukčius identifikuoti ir pagauti.“

Po akcijos internete pasirodė anonimų komentarų, esą „Maisto banko“ savanoriai valgė ar nešėsi namo paaukotus maisto produktus. „Maloniai prašome įtartinus atvejus mačiusius asmenis pranešti konkrečias aplinkybes – patikriname kiekvieną faktą“, sakė „Maisto banko“ koordinatorius Tadas Beržonskas.

Nespėjusiems – telefono numeris

Nesuskubusiems, bet norintiems paaukoti maisto nepasiturintiems labdaros fondo „Maisto bankas“ vadovė D. Žebrauskaitė pataria nenusiminti ir pasinaudoti didžiosiose „Rimi“ parduotuvėse esančiomis „Maisto banko“ dėžėmis. „Taip pat 2 eurus bet kada galima paaukoti paskambinus ar parašius SMS trumpuoju telefono numeriu 1343“, „Maisto banko“ akcijos metu aukoto maisto vertė yra gana panaši - vidutiniškai sudarė 2,41 Eur“, informuoja D. Žebrauskaitė.

Daugiau informacijos: „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius,

8 699 85259, vaidotas@maistobankas.ltwww.maistobankas.lt