Brangus maistas per brangus išmesti. Refleksijos Pasaulinės maisto dienos proga.

Vaidotas Ilgius, „Maisto banko“ plėtros vadovas 

Spalio 16-ąją pasaulis švenčia Maisto dieną. Švęsti tikrai yra ką – gyvename maisto pertekliaus laikais. Kupinos parduotuvių lentynos, sklidini šaldytuvai ir virtuvės spintelės, gausiai nukrauti stalai ne tik per didžiąsias šventes – kasdien.  

Bet kuriuo metų laiku apelsinai, pomidorai, ananasai. EUROSTAT duomenys rodo, kad maistui ir gėrimams išleidžiame daugiausiai Europoje – 22 proc. savo pajamų (ES vidurkis – vos 12 proc.). 

Apžvalgininkai dėl brangaus maisto keikia valdžią – netikus mokesčių politika lietuvius verčia važinėti maisto (taip, ir gėrimų) pas kaimynus. Ūkininkai skundžiasi žemomis supirkimo kainomis ir skelbia kapituliaciją prieš Lenkiją. Dar nepamiršome silkių, kiaušinių ir varškės karų su broliais latviais.  

Portalų influenseriai dalinasi patarimais, kaip atsispirti maisto pertekliaus pagundoms, numesti svorio ir sveikai maitintis. Nesveika mityba paguldys ligos patalan, - sako jie, - ir teks maitintis  neišvaizdžiu ligoninių maistu. Valdiškų patiekalų vaizdais gąsdinasi instamamos - ministras A. Veryga žada padėtį gerinti. Ministras L. Kukuraitis pradinukams duos nemokamą maitinimą. Čia šalia Europos Sąjungos lėšomis remiamos nemokamo pieno produktų ir vaisių tiekimo mokykloms programos.  

Tačiau toks kitąsyk per prievartą brukamas maisto perteklius – ne kiekvienam. Statistikos departamento skaičiai rodo, kad kas septintas Lietuvoje neišgali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto. Laimei, tokių kasmet mažėja: 2017 m. maisto nepriteklių kentė vienas iš šešių - 16,5 % šalies gyventojų. Pasak Europos socialinio fondo agentūros, šiandien eilėse prie paramos maisto paketų rikiuojasi 182 tūkst. lietuvių. 

Tai kaip čia yra – tokia gausybė maisto, ir lieka nepamaitintų? Skundžiamės gausiais derliais, per mažomis supirkimo kainomis – ir tuo pat metu už ES ir savo lėšas nepasiturintiems perkame maistą?  

Situacija išties paradoksali: vieni maisto nespėja parduoti ar patiekti ant valgytojų stalo, ir dėl to jį išmeta – kiti rikiuojasi eilėse prašydami kruopų, makaronų, miltų?     

Išties, Lietuvoje kasmet prarandame šimtus tūkstančių tonų maisto. Kiekvienam statistiniam lietuviui įvairiais skaičiavimais gauname nuo 35 iki 50 kg išmetamo maisto.  

Lietuva čia nėra išimtis. Perfrazuojant garsų atlikėją, mažos agrarinės šalies pagarbos maistui tradicijos išnyko. Sausras, karus ir badmečius patyrusios lietuvių kartos nukritusią duonos kriaukšlę pabučiuodavo. Mūsų tėvai ir seneliai dar mena ilgas eiles prie sviesto, mėsos ar kiaušinių. Tačiau modernūs žmonės priversti vengti pagundos pirkti daugiau ir dažniau, o perteklių išmesti. 

Pasaulinę maisto dieną pasiūliusi švęsti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad prarandama iki trečdalio viso planetos užauginto maisto. Kuriam užauginti reikėtų Kinijos ploto pasėlių. Vien Europos Sąjungos ekonomika dėl to kasmet praranda 143 mlrd. eurų, nors maisto bankų pagalbos prašo 9,8 mln. europiečių. Pasaulyje dėl prastos mitybos kenčia 820 mln. planetos gyventojų. 

Lietuvoje stinga tyrimų apie tai, ką skurstantiesiems reiškia maisto stygius. Pavyzdžiui, Australijos maisto bankų duomenys rodo, kad maisto nesaugą (food insecurity) per pastaruosius 12 mėnesių yra patyrę 5 milijonai gyventojų, - kas penktas, daugiausiai moterys. Trys iš dešimties maisto stokojančių australų priversti bent kartą per savaitę išsiversti be jokio maisto.  

Maisto stoką ir nepriteklių žmonės išgyvena panašiai visuose kontinentuose. Simptomai ir strategijos panašios – mažinamos porcijos, pasirenkamas prastesnis valgis (pigesnės kalorijos), praleidžiami valgymai, jaučiamas nerimas ar pavyks patiekti maisto sau ir išlaikomiems šeimoms nariams. Prasčiau valgantys vaikai lėčiau vystosi, jiems sunkiau sekasi susikaupti mokykloje, dėl to kenčia mokslo pasiekimai, o vėliau sunkiau sekasi gauti geriau apmokamą darbą. Taip skurdo ratas užsidaro.   

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvenanti 4 asmenų šeima verčiasi už vos 515 eurų per mėnesį. Maistui dienai tokios šeimos nariui lieka nepilnas euras. Ką už tiek gali nusipirkti parduotuvėse, tegu pilnose maisto? Nenuostabu, kad 87 proc. gaunančių Europos paramos labiausiai skurstantiems asmenims fondo EPLSAF maisto paketus vertina kaip labai  naudingus; vos 5 proc. EPLSAF gavėjų šią paramą vertina kaip simbolinę. 

FAO Pasaulinę maisto dieną kviečia rengti nemokamo maisto dalinimo akcijas. „Maisto banko“ akciją drauge su 325 socialinėmis organizacijomis rengia ir „Maisto bankas“. Kitą savaitgalį, spalio 25- 26 dienomis, maisto aukoti nepasiturintiems parduotuvėse kvies tūkstančiai akcijos savanorių. 

Tačiau vien maisto akcijomis alkanų nepamaitinsi. „Maisto banko“ autobusiukai kas rytą išrieda į 500 šalies parduotuvių surinkti nespėjamų parduoti maisto produktų tam, kad dar per pietus juos perduotų nepasiturinčių maitinimui. Vien pernai tokiu būdu „Maisto banko“ savanorių dėka 5 tūkstančiai tonų maisto – 10 milijonų porcijų - ne išmesta, o patiekta ant vargingai gyvenančiųjų stalo.  

Kasdienį maisto gelbėjimo darbą „Maisto bankas“ vykdo jau dešimtmetį – pirmasis besibaigiančio galiojimo maisto produktus labdarai pradėjęs tiekti prekybos tinklas „IKI“ per tą laiką nepasiturinčių maitinimui padovanojo maisto jau už 40 mln. eurų. 

Toks socialiai atsakingas rūpestis pertekliniu maistu yra tai, ko reikia. Siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų ir ES nurodymus iki 2030 metų maisto švaistymą sumažinti perpus, Lietuvos Vyriausybė savo programoje įrašė pažadą įtvirtinti maisto neišmetimo principą - imtis aktyvių ir ambicingų priemonių maisto švaistymui mažinti. 

Pažadams išpildyti laiko dar yra. Kol kas maisto gelbėjimas vykdomas prekybininkų gera valia ir privačių aukotojų paramos dėka. Drauge su LNK TV kanalų grupe kasmet vykdomo labdaros telemaratono „Pasidalink“ surinktų lėšų „Maisto bankui“ jau nebepakanka – o maisto, kurį galėtume išgelbėti, yra keliskart daugiau nei surenkama šiuo metu. 

Vyriausybės dėmesio paramos maistu organizavimui reikia dar ir todėl, kad naujajam  finansavimo laikotarpiui Europos Sąjunga planuoja skirti gerokai mažiau lėšų nei iki šiol. Jau šiandien reikia pradėti planuoti didesnius asignavimus nepasiturinčių maitinimui – stiprėja nuojauta jei ne naujos pasaulio ekonomikos krizės, tai jos lėtėjimo ženklai vis ryškesni. Prieš dešimtį metų nepaisant raminančių valdžios burtažodžių Lietuvai smogusi krizė paramos maistu prašytojų gretas per metus pagausino triskart, iki 600 tūkstančių alkanų burnų.   

Tad džiaugdamiesi pertekliumi ruoškimės galimam sunkmečiui. Paramą maistu organizuodami pirmiausiai pasirūpinkime, kad perteklinis maistas nebūtų išmetamas, o pasiektų nepasiturinčiųjų stalą. Godotiną gerovės valstybę kurkime efektyviau perskirstydami turimus resursus. Gelbėdami maistą ne tik padėsime skurdžiai gyvenantiems, bet ir sumažinsime neigiamą įtaką klimato kaitai. Su Maisto diena!