Pirmoji ponia Diana Nausėdienė aplankė „Maisto banką“

Diana Nausėdienė šiandien savanoriavo „Maisto banko“ Vilniaus padalinyje, kur padėjo formuoti ir dalinti paaukoto maisto paketus stokojantiems vilniečiams. Pirmoji ponia domėjosi ir paramos atvykusių pasiimti žmonių istorijomis, kuriomis kai kurie jų mielai dalinosi.

Norėdama iš arčiau susipažinti su šio labdaros ir paramos fondo veikla bei čia dirbančiais žmonėmis, ponia Diana apžiūrėjo „Maisto banko“ sandėlio erdves, kuriose tvarkomas kasdien iš parduotuvių surenkamas ir labdarai perduodamas besibaigiančio galiojimo maistas: duonos gaminiai, pieno, mėsos, žuvų produktai, taip pat vaisiai ir daržovės.

„Tai, kad kelis kartus per metus „Maisto bankas“ parduotuvėse rengia maisto pirkimo nepasiturintiems akcijas ir kviečia aukoti, – tik jų veiklos ledkalnio viršūnė. O darbas verda kasdien, ištisus metus. Bendradarbiaudamas su socialiai atsakingu verslu – maisto gamintojais ir prekybininkais, šis fondas siekia, kad dar tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas ir pasiektų nepritekliuje gyvenančiųjų stalą.

Taip užpildomos ne tik socialinės spragos, bet ir įgyvendinama labai svarbi ekologinė misija – skatinamas tvarus išteklių naudojimas, efektyvus atliekų mažinimas, atsakingas maisto vartojimas. Net trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojama arba išmetama. Jį švaistydami ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius – žemę, vandenį, energiją ir darbo jėgą“, – sakė D. Nausėdienė.  

Pasak vieno iš organizacijos vadovų Vaidoto Ilgiaus, nerealizuotų maisto produktų utilizavimas įmonėms kainuoja, o atliekančio maisto atidavimas nepasiturintiesiems maitinti yra kelis kartus pigesnis sprendimas. Todėl tai – visiems be galo naudinga grandinė. Nuo gamtos, gamintojo iki skurstančio žmogaus. Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penkta šeima, o materialinį nepriteklių, kuomet neišgalima bent kas antrą dieną vartoti baltymų turtingo maisto, kenčia kas šeštas šalies gyventojas.

Pirmajai poniai padarė įspūdį, kaip „Maisto bankas“ geba mobilizuoti žmones, kad kiekvienas sandėlį pasiekęs produktas nukeliautų iki alkanų burnų. Vos per dieną vien Vilniuje „Maisto bankas“ gauna 2–3 tonas maisto, kuris, jei nebūtų perduotas labdaringam maitinimui, būtų prarastas. „Stebėjau žmones sandėlyje, skubančius rūšiuoti, dėlioti – atrodytų, atliekančius paprasčiausius veiksmus, tačiau čia sprendėsi svarbus klausimas, ar tas produktas bus išmestas, ar spės ant kažkieno stalo“, – sakė D. Nausėdienė.

Praėjusiais metais be atlygio čia dirbo beveik 2,5 tūkst. savanorių. Savanorystės idėja telkia įvairias socialines grupes, pavyzdžiui, greta dirba ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, ir tie, kurie gydosi nuo priklausomybių. „Taip žmonės, patys gaunantys labdarą, įsitraukia į jos organizavimo procesą. Ir tai jiems tampa dar vienu integracijos tiltu“, – džiaugėsi pirmoji ponia.

„Visi suprantame, kas yra gerai ir kaip galėtume padėti savo artimajam. Klausimas tik, ar tai padarome? Džiaugiuosi kiekvienu, kuris prisijungia, ryžtasi būti savanoriu, aukoja savo protą, energiją ar laiką dėl kito, kurio galbūt nė nepažįsta. Kiekvienas galime atsirasti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, žengti nors mažytį konkretų žingsnelį, kad šalia esantis imtų gyventi geriau. Kiekvienas konkretus žingsnis yra daug prasmingesnis nei dešimt gražių žodžių“, – šypsojosi ponia Diana, šiandien susipažinusi ir dėkojusi ne vienam savanoriui.   

Maisto produktų perdirbimo virtuvėlėje šefas Ovidijus papasakojo Prezidento sutuoktinei apie tai, ką pagamina iš parduoti nebetinkamų, bet dar žmonėms vartoti galimų vaisių ir daržovių. Pasak ponios Dianos, sprendžiant iš sklandančių kvapų, Vilniaus benamiai labdaros valgyklose išties šiandien valgys skaniai. Tam, kad prailgintų produktų galiojimo trukmę, virtuvės darbuotojai kuria įvairius konservų receptus – šie keliauja ten, kur bus suvartoti ne iš karto. Svarbu ne tik skubiai termiškai apdoroti produktą ir išsaugoti jį nuo sugedimo, bet ir suteikti jam kokybės. Iš natūralių ingredientų sukurtas įdomesnis padažas atlieka netgi edukacinę misiją – socialinės rizikos šeimos turi progos paragauti netikėtų, visaverčių derinių, pažinti kulinarinę įvairovę.

„Maisto bankas“ bendradarbiauja su 600 socialinių organizacijų ir įstaigų visoje Lietuvoje, kurios padeda užtikrinti, kad parama pasiektų būtent tuos žmones, kuriems ji reikalingiausia. Šiandien ponia Diana susipažino su keliais paramos gavėjų atstovais, atvykusiais pasiimti maisto savo globotiniams. „Sakaliukų“ vaikų dienos centro, besirūpinančio romų vaikais ir padedančio jiems ruošti namų darbus, vadovas R. Turonis pasakojo, kad pavalgiusių vaikų, žinoma, ir motyvacija mokytis išauga. Sutrikusio intelekto vaikų tėvai irgi sunkiai verstųsi be „Maisto banko“ paramos, nes vaikams skirtos pašalpos mažos, palikti jų nėra kur, tad ir dirbti jiems sudėtinga. Diskusijos prie arbatos tęsėsi su maltiečių, „Carito“, „Vilniaus Vilties“, „Giedros“ ir kitų organizacijų atstovais. 

Išvykstant D. Nausėdienė dovanų gavo stiklainėlį „Maisto banko“ virtuvėje paruoštos moliūgų ir imbierų uogienės, kuria žadėjo pavaišinti Prezidentą.

„Maisto bankas“ Lietuvoje veikia nuo 2001 metų. Šiuo metu paramą maistu jis surenka 82 Lietuvos miestuose ir rajonuose, o išdalina 216 vietovių, kur pasiekia apie 143 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.