ATSAKYMAS DĖL PRIEKAIŠTŲ SAVANORIAMS

Pateikiame atsakymus į portalo Delfi.lt žurnalistės klausimus apie galimai „Maisto banko“ akcijos savanorių pasisavinamą maistą.

1.      Ar tokių atvejų, kai savanoriai surinktus vargstantiems maisto produktus pasisavina, yra buvę?

Pirmiausia reikia pažymėti, kad maistą nepasiturinčiųjų maitinimui gauname ir daliname keletu būdu. Visuomenei geriausiai matomos „Maisto banko“ akcijos, kurių metu bendradarbiaudami su keliais šimtais socialinių organizacijų 73 miestuose kviečiame žmones aukoti ilgai negendančių maisto produktų. Pastaroji akcija vyko 406 parduotuvėse. „Maisto banko“ akcijų metu surinktas maistas sudaro apie 12% viso mūsų nepasiturinčių maitinimui patiekiamo kiekio.

Didžioji dalis maisto, kurią tiekiame nepasiturintiems maitinti, kasdien surenkama iš parduotuvių, logistikos sandėlių, pristatoma iš maisto gamintojų ar ūkininkų. Taip pat nemažą dalį sudaro ir Europos fondo labiausiai skurstantiems asmenims maisto paketai, kuriuos daliname dvidešimtyje savivaldybių. Šioms skirtingoms programoms taikome skirtingas kontrolės ir prevencijos priemones.

Būtina pabrėžti, kad „Maisto bankas“ skurstantiems paaukoto maisto pasisavinimą, nesvarbu kas tai padarytų, laiko vagyste – apie tai kalba ir mūsų vidaus tvarkos taisyklės, yra informuojami mūsų darbuotojai, savanoriai, klientai. Suprasdami, kad visur egzistuoja prielaidos pasireikšti žmogiškoms silpnybėms, sudarėme sutartis su apsaugos ir draudimo bendrovėmis, patalpose ir teritorijose veikia video stebėjimo kameros, automobiliuose įdiegta GPS sistema. Atlikdami kasdienius darbus tvarkant paramą maistu žmonės nedirba po vieną, prevenciškai tikrinami išsinešami daiktai.

„Maisto banko“ akcijoje savanoriškai talkina apie 8 tūkst. žmonių, juos kaskart atrenkame ir apmokome, kaip elgtis ir ko vengti šio renginio metu. Akcijos metu, be moksleivių, studentų, įmonių darbuotojų, nemažą savanorių dalį sudaro „Maisto banko“ paramą gaunančių organizacijų aktyvistai ir paramos gavėjai. „Maisto bankui“ talkina ir viešuosius darbus dirbantys asmenys, probacijos tarnybos siunčiami žmonės.

„Maisto banko“ akcija – didžiulis renginys, ir gali atsitikti įvairių incidentų. Tai suprasdami, „Maisto banko“ akcijų metu internete skelbiame telefono numerį, kuriuo kviečiame pranešti apie problema arba įtarimą keliančius atvejus. Šiemet, pavyzdžiui, gavome pranešimą, neva Viršuliškių mikrorajone po butus vaikšto „Maisto banko“ savanoriais apsimetantys asmenys, prašantys pateikti banko kortelių duomenis – neva jų reikia suteikiant paramai maistu. Kiekvieną pranešimą tikriname – turime tam nustatę vidaus taisykles.

Nuo „Maisto banko“ akcijų organizavimo pradžios 2003 metais esame išaiškinę du atvejus, kuomet žmonių paaukotas maistas buvo dalinamas ne pagal dalinimo taisykles. Abiem atvejais paramą tvarką pažeidusioms organizacijoms esame nutraukę, jos „Maisto banko“ akcijose nebedalyvauja. Pranešimų apie galimus piktnaudžiavimus esame turėję ir daugiau, tačiau duomenys nepasitvirtino

Turėjome ir vieną atvejį, kuomet sandėlyje dirbantis savanoris savavališkai pasisavino nedidelį kiekį maisto produktų. Šis asmuo „Maisto banke“ anksčiau dirbo pagal Viešųjų darbų programą, vėliau ateidavo savanoriškai padėti. Šio savanorio pagalbos atsisakėme.  

2. Kaip kontroliuojate, kad tai nenutiktų?

Mes skatiname, kad ką nors blogo „Maisto banko“ akcijos metu pastebėję žmonės mums apie tai praneštų. Būna atvejų, kuomet jaunimas patriukšmauja, trūksta savanorių, ar kas nors akcijos vietoje valgo savo atsineštą maistą. Į visus pranešimus reaguojame, incidentus nedelsdami tiriame. Kiekvienoje parduotuvėje budi ‚Maisto banko“ akcijos koordinatorius, kiekvieną parduotuvę neįspėję tikrina grupė akcijos dalyviams nežinomų savanorių, reikalui esant papildomus tyrimus atlieka miestų ar regionų „Maisto banko“ akcijos koordinatoriai. Man ir pačiam yra tekę drausminti garbaus amžiaus savanores – nieko pikta negalvojusios, paaukotų maisto produktų surinkimo vietoje jos susėdusios gurkšnojo kavą vaišindamosi nusipirktu šokoladu. Ponios dievagojosi galinčios parodyti čekį – tačiau nepagalvojo, kad praeinančiam pirkėjui ši situacija gali pasirodyti visai kitaip.

Yra buvę atvejų, kai atvykdavo ir policija. Įtarūs žmonės prašė pasidomėti, kas ir kokius maisto produktus krauna į mašinas. Mažesniuose miestuose savanoriai suaukotą maistą į rūšiavimo ir tvarkymo vietas veža paprastais automobiliais, kurių už stiklo privalomai turintys būti „Maisto banko“ žymėjimo ženklai tamsiu paros metu gali būti sunkiau įžiūrimi. 

Tam, kad galėtumėme patikrinti aplinkybes, būtina tiksliai žinoti detales, kas kur ką netinkamai daro. Pranešus konkrečiai apie parduotuvę ar kitą vietą, visada išsiaiškiname – apklausiame liudininkus, tikriname apskaitą, galime tikrinti apsaugos kamerų įrašus ir pan.  

Bėda, kad nedaugelis komentatorių internete dėl nesuprantamų priežasčių konkrečių duomenų nepateikia, ir tokių faktų patikrinti neįmanoma. Tai vertintina taip pat, kaip vaikų piktavalės išdaigos skambinant į policiją pranešti apie mokykloje padėtą bombą.

„Maisto banko“ akcijų metu visas paaukotas maistas yra apskaitomas – savanoriai privalo pažymėti visus gautus maisto produktus žymėjimo lapuose. Ar pažymimi aukojami produktai, dažnai stebi ir patys aukotojai. Paaukotą maistą nugabenus į tvarkymo vietas ir sandėlius, dar kartą patikrinamas sužymėtų maisto produktų kiekis perskaičiuojant. Gabenimo metu atsitikę praradimai (pvz., dėl suplyšusios pakuotės) fiksuojami. Vėliau „Maisto banko“ akcijos metu surinkti maisto produktai dalinami nepasiturintiems žmonėms pasirašytinai žiniaraščiuose nurodant, kiek ir kokių produktų asmuo gavo. Galiausiai, gavus ataskaitas apie išdalintus akcijos metu paaukotus maisto produktus, atsitiktine tvarka skambiname paramą gavusiems žmonės ir tikrindami, ar tikrai jie gavo paramą, kuri pažymėta žiniaraštyje.

3. Ar tiesa, kad tam tikri produktai, pavyzdžiui, greitai gendantys, iš tiesų yra atiduodami savanoriams?

Greitai gendančių maisto produktų „Maisto banko“ akcijos metu yra paaukojama labai nedaug. Mokymuose „Maisto banko“ akcijų parduotuvių koordinatoriai instruktuojami, kad gavus tokius maisto produktus būtina juos sudėti į atskirą dėžę ir sandėliuojant juos atskirti – jei reikia, įdedant į šaldytuvą.

Savanoriams atiduoti jokių maisto produktų, tame tarpe greitai gendančių, negalima – nebent aukojantis žmogus juos nupirko būtent savanoriams. Pasitaiko atvejų, kai žmonės savanoriams nuperka obuolių, apelsinų, bandelių, sausainių, norėdami juos pavaišinti už jų nesavanaudišką darbą.

4. Įdomu, ar galima aukoti tik tuos produktus, kurie yra nurodyti tarp aukotinų, ar ne? Kaip elgiamasi su tais maisto produktais, kurie nėra nurodyti tarp aukotinų, tačiau žmonės juos aukoja? Ar jie išdalijami šeimoms atsitiktine tvarka, ar taupomi tam tikroms tokių šeimų šventėms?

„Maisto banko“ akcijų metu aukoti prašome bet kokių ilgai negendančių maisto produktų. Tačiau kartais žmonės paaukoja tai, ką nori – pvz. dešrelių, vaisių, sviesto (vietoj margarino). Yra buvę atvejų, kaip paaukota žalios mėsos, šaldytų koldūnų, tortų ir pan.

Šių produktų paaukojama tikrai labai mažai – tai vienetiniai atvejai. Kiekviename mieste sprendimas priimamas priklausomai nuo to, kokie tai maisto produktai, koks jų kiekis ir pan. – atiduoti labdaros valgyklai, vaikų dienos centrui ar pan.

Bet kokiu atveju, jie išdalinami pasirašytinai – t.y. aišku, kas ir kiek ko gavo.  Jei produktas (pvz. dešrelės) panaudotos labdaros valgykloje sudedant jas į sriubą, tuomet pasirašo labdaros valgyklos atsakingas asmuo.

5. Ar dažnai sulaukiate kritikos, skirtos Jūsų organizacijai? Kaip manote, kodėl kyla pasipiktinimas?

Daugeliui žmonių nekyla abejonių dėl to, kaip naudojamas paaukotas maistas. „Maisto banko“ akcijose dalyvavę sako trečdalis šalies gyventojų, kaskart akcijoje paaukojama apie 140 tūkst. kartų.

Tačiau yra dalis žmonių, kurie įtariai vertina daugelį situacijų – ir dažnai visus aplink kaltina nebūtais dalykais. Valdžia vagia, verslininkai sukčiauja, labdaros organizacijos ir jų savanoriai aukas pasiima sau. Neigiamai nusistatę asmenys dažniausiai stokoja tikros informacijos apie tai, kad vyksta – tą rodo ir anksčiau apie nevyriausybines organizacijas daryti tyrimai.

Visus pageidaujančius kviečiame bent trumpam užsukti į „Maisto banką“ ir savo akimis pamatyti, kaip maistas patenka į mūsų sandėlius, kaip jis tvarkomas, kaip priimami sprendimai, kiek kam ko duoti, kaip vykdoma apskaita ir kontrolė. Informacijos apie tai galima gauti ir paskambinus ar apsilankius „Maisto banko“ svetainėje internete. Pamačius savo akimis, tada mažiau kyla įtarimų. O kartais ir iš šono pamačius galima patarti, kaip geriau organizuoti procesus – už ką irgi būname labai dėkingi.

Apibendrinant dar kartą norime pakartoti – prašome pranešti apie įtarimą keliančius atvejus – viską aiškinsimės. Tačiau tam būtini konkretūs duomenys. Pranešėjams baimintis ir nuogąstauti nėra ko – pranešančių anonimiškumą garantuojame.

Žymos: