Europos maisto bankų federacija skelbia augimo rekordus

Kasmet šaukiamoje metinėje sueigoje Europos maisto bankai šiemet turėjo kuo pasigirti – paskelbti jungtiniai surinkto ir nepasiturintiesiems išdalinto maisto duomenys demonstruoja tris dešimtmečius precedento neturėjusį augimą. Savo indėlį čia įnešė ir Lietuva.

Edinburge vykusios Europos maisto bankų federacijos (FEBA) metinės asamblėjos metu nuskambėjo įspūdingas skaičius – 23 Senojo žemyno šalyse veikiantys 33o maisto bankai drauge surinko ir išdalino 561,7 tūkst. tonų maisto. Tai - 37,4% daugiau nei anksčiau. 

Smagu pažymėti, kad Lietuvos „Maisto bankas“ savo darbo rezultatais irgi svariai prisidėjo prie Europos rekordo. Pernai išdalinęs 6 166 tonas maisto, lietuviškasis „Maisto bankas“ pasiekė 32,8% metinį augimą. „Centrinėje ir Rytų Europoje mus lenkia tik didžioji kaimynė Lenkija“, - sako „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. „Mūsų šalyje nepasiturintiems išdaliname gerokai daugiau maisto, nei Airijos, Danijos, Graikijos ar Norvegijos kolegos. Veiklos apimtimis vejamės ekonomiškai daug didesnes ir stipresnes valstybes – Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Belgiją“, - vardina visuomenininkė. 

FEBA atsakingas sekretorius Patrickas Alixas pažymėjo objektyvias ir subjektyvias šio augimo priežastis. Viena vertus, daugiau maisto atiduoda maisto gamintojai ir prekybininkai, reaguodami į aukštus maisto bankų gebėjimus suteikti pagalbą mažiausias pajamas gaunantiems europiečiams. Bendradarbiaudami su 33,2 tūkst. socialinių organizacijų, maisto bankai kasdien nepasiturintiems patiekia net 2,9 mln. porcijų valgio. 

 Kita vertus, poveikį augimui turėjo Rusijos ekonominis prekybos embargas ir įsibėgėjusi  Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems fondo parama maistu. Atlikusių vaisų, daržovių,  pieno produktų bendras kiekis 2015 m. sudarė 119 tūkst. tonų (lyginant su 59 tūkst. t 2014 m.), ES pagalba maistu sudarė 175 tūkst. tonų (94 tūkst. tonų ankstesniais metais). Europos maisto gamintojai perdavė 110 tūkst. tonų atlikusio maisto, prekybininkai – 88 tūkst. tonų. Visuomenė maisto bankų akcijų metu paaukojo 70 tūkst. tonų maisto.

Skirtingai nei daugelis tarptautinių organizacijų, maisto bankai nėra centralizuotai susiję ar valdomi. Maisto bankus vienija tas pats tikslas – kovoti su maisto švaistymu ir padėti skurstantiems. Tačiau būdus veikti maisto bankai pasirenka ne visuomet identiškus – tai atsispindėjo pernai į FEBA įstojusios Vienos „Tafel“ organizacijos ir Bulgarijos maisto banko vadovių pranešimai.  Federacijos nariai laikosi keleto bendrų principų. Vieną jų – remtis savanorišku darbu – puikiai iliustruoja jungtinė statistika: maisto bankams talkina 15,5 tūkst. savanorių, kurie sudaro net 90 proc. maistobankininkų darbo jėgos.

Europos maisto bankų federacijos metinę asamblėją pradėjo už maisto saugą atsakingo Europos komisaro Vytenio Andriukaičio video kalba. Tai ko gero pirmasis eurokomisaro pasisakymas, išimtinai skirtas kovai su maisto švaistymu ir skurdu. Tremtyje augęs ir pažinęs alkio jausmą, V. Andriukaitis ragino padėti 55 milijonams europiečių, kenčiančių nuo nepilnavertės mitybos. Dėkodamas maisto bankams už rezultatyvias pastangas maitinant nepasiturinčiuosius, jis pabrėžė Europos Komisijos pastangas prisidėti kuriant bendrus teisės aktus ir rekomendacijas, šalims narėms sudarančias sąlygas atliekantį maistą apsaugoti nuo praradimo ir perduoti žmonių vartojimui

Pagrindinė FEBA metinės asamblėjos tema šiemet – perteklinių maisto produktų perdirbimas. Daugelyje šalių daug daugiau nei anksčiau gaunama greitai gendančių vaisų ir daržovių, šviežios mėsos, kepinių, pusgaminių. Patirtimi, kaip perdirbami ir ilgesniam naudojimui paruošiami šie produktai, dalinosi Prancūzijos, Ispanijos, Nyderlandų, Lenkijos maisto bankai. Lietuvos „Maisto banko“ atstovai domėjosi perdirbimui reikalingomis technologijomis ir įrengimais bei galimais tokiso veiklos finansavimo mechanizmais.

Asamblėjos delegatai su ypatingu susidomėjimu laukė pranešimo apie maisto švaistymą mažinti skirtus teisės aktus. Prancūzijos maisto bankų federacijos atstovai informavo, kad tarptautinė žiniasklaida netiksliai pateikė garsųjų parlamentaro A. Derambarsho pasiūlytą teisės aktą. Prievolė daugiau nei 400 kv. m. turintiems prekybos centrams siūlyti labdaros organizacijoms besibaigiantį žyma „geriausias iki“ pažymėtą maistą įsigalios tik nuo kitų metų vasario. Šiuo metu prekybininkai derasi su maisto bankais ir kitomis labdaros organizacijomis – jie labiau linkę susitarti dėl neįpareigojančių rekomendacijų. Labdaros organizacijos gi nuogąstauja dėl didesnių logistikos kaštų.

Tuo tarpu Italijos senatas pasuko ne sankcijų, bet paskatų didinimo keliu. Jei šis teisės aktas bus aprobuotas (tikėtina, dar iki vasaros), bus leidžiama labdarai atiduoti nesugedusį pasibaigusio „geriausias iki“ termino maistą, o maisto donorams bus palengvinta mokesčių našta
Lietuviškojo „Maisto banko“ delegatai džiaugėsi galimybe pabendrauti su regiono kaimynais – su lenkų kolegomis aptarti savanorių mainų planai, bendrų projektų idėjos plėtotos su Šiaurės šalių regiono partneriais.

Daugiau informacijos apie Europos maisto bankus - http://www.eurofoodbank.eu/