Šią savaitę labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ švenčia savo 21–ąjį gimtadienį, Šiauliuose jau septintus metus gyvuojantis „Maisto banko“ padalinys taip pat džiaugiasi švente. Nors organizacijos įsitvirtinimas saulės mieste buvo sudėtingas, tačiau dabar Šiaulių padalinio komanda džiaugiasi stabilia komanda ir nuolatiniu augimu. „Maisto banko“ veikla Šiauliuose vis plečiasi, padalinys kraustosi į naujas, didesnes patalpas, nuo išmetimo išgelbėjama vis daugiau maisto. O didžiausią džiugesį kelia darni „Maisto banko“ komanda – vardan bendro tikslo susibūrę šiauliečiai pažįsta vieni kitus lyg šeimos narius ir kasdien dalinasi visais savo džiaugsmais bei vargais.
Sunki pradžia
„Maisto banko“ Šiaulių padalinio iššūkiais dalinasi jo vadovė Sandra Šimaitytė: „Šiauliuose padalinio veiklos pradžia buvo labai sudėtinga, nebuvo jokio stabilumo. Per pirmuosius dvejus metus pasikeitė keli padalinio vadovai. Buvo net svarstymų visai uždaryti padalinį Šiauliuose, kurį laiką padalinio darbas buvo koordinuojamas kolegų iš Panevėžio, tai buvo jungtinis Panevėžio-Šiaulių padalinys. Matėme, kad mūsų veikla Šiauliuose tikrai labai reikalinga, čia daug žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu, daugybė organizacijų, kurios nori bendradarbiauti, o ir maisto, kurį galima išgelbėti nuo iššvaistymo visuomet buvo ir yra. Tačiau gyvenome laikotarpiu, kai didžiausias ir svarbiausias iššūkis buvo įsitvirtinti – rasti tinkamas patalpas, pritraukti lėšų padalinio veiklai, įrodyti, kad galime veikti kaip atskiras savarankiškas organizacijos vienetas“, – pasakoja S. Šimaitytė.
„Aš pati pradėjau čia dirbti 2018 metais, tuo metu, kai egzistavo jungtinis Panevėžio-Šiaulių padalinys. Pradėjau nuo paramos programų koordinatorės pareigų, o po metų tapau vadove šitaip Šiaulių padaliniui atsiskiriant nuo Panevėžio padalinio. Padalinio vadovo buvimas vietoje, ne kitame mieste, įnešė stabilumo, sumažėjo ir darbuotojų kaita“, – pasakoja S. Šimaitytė.
Šiaulių padalinio vadovė Sandra po motinystės atostogų į savo darbo vietą grįžo prieš mėnesį. Komanda džiaugiasi, kad kol kolegė augino vaikelį, padalinio veikla ir toliau išliko stabili, nes laikinai vadove buvo ir su visomis pastarųjų metų krizėmis tvarkėsi Aurelija Paulauskienė.
Nulemta likimo
Abiejų Šiaulių padalinio vadovių atsiradimo „Maisto banke“ istorijos – neįtikėtinos. „Dukra vis stebėjosi, sakė: „Mama, tu turbūt buvai pas būrėją.“ Aš „Maisto banke“ atsiradau prieš pat pandemiją. Prieš tai dirbau kelionių agentūroje, bet, nors darbas ten patiko, norėjosi veikti kažką prasmingo, norėjau pokyčių. Sakyčiau man pasisekė – vos tik įsidarbinau „Maisto banke“, prasidėjo pandemija, daugumos verslų veiklos stojo, ypač kelionių agentūrose, o man tuo metu buvo pats darbymetis“, – savo istorija dalinasi A. Paulauskienė.
S. Šimaitytė taip pat iki šiol stebisi savo atsiradimu „Maisto banko“ Šiaulių padalinyje: „Iš man netinkančios darbovietės išėjau į niekur, nežinodama kada įsidarbinsiu, kur įsidarbinsiu. Pamačiau „Maisto banko“ darbo skelbimą, atitikau keturis kriterijus iš penkių, o ir pagal specialybę darbas atitiko, tad nusprendžiau pabandyti. Tuo metu Šiaulių padalinys jau buvo sujungtas su Panevėžio ir jungtinio padalinio vadovė turėjo atvykti dėl darbo pokalbių į Šiaulius. Aš kaip tik tada negalėjau atvykti, tad susitarėm, kad gal prisiderinsime pokalbio laiką kitą kartą, kai ji atvyks į Šiaulius. Tik padėjus ragelį supratau, kad juk niekas manęs nelauks ir tiesiog išsirinks iš žmonių, kurie ateis į darbo pokalbius. Iškart perskambinau ir susitarėm, kad pati atvyksiu į Panevėžį, kad nepraleisčiau šio šanso.“
„Po darbo pokalbio sutarėm dieną, kada gausiu atsakymą bet kokio sprendimo atveju. Tą dieną nesulaukus atsakymo paskambinau pati. Man atsakė, kad paskambins po savaitgalio. Pirmadienį vėl nesulaukusi skambučio nusprendžiau dar kartą paskambinti, galvoju bus kaip bus, jei nepriims, vis tiek nebebendrausiu daugiau, jei galvos, kad esu išprotėjus“, – juokiasi Šiaulių padalinio vadovė.
„Tada ir pranešė, kad darbą gavau, o kažkada paklausus kas lėmė tokį pasirinkimą, nes tuo metu buvo dar viena, labiau patyrusi kandidatė, būtent mano iniciatyva ir atkaklumas siekiant tikslo lėmė tai, kad aš buvau atrinkta.“
Kaip šeima
„Maisto banko“ Šiaulių padalinys turi apie 30 nuolatinių savanorių. Visi jie labai įvairūs, moksleiviai dažnai padeda išdalinti nuolatinę paramą, vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai ateina netekę darbo, norintys realizuoti save, o kai kurie net ir radę darbą vis tiek ieško galimybių padėti.
„Turime ir senjorų komandą, kuri ateina pas mus kiekvieną ketvirtadienį. Vyriausiai mūsų savanorei 86 metai, ji pas mus savanoriauja jau ketvirtus metus. Labai smagu su ja ateiti, pabendrauti. Ji Antrąjį pasaulinį karą mačiusi savo akimis, tai kai prasidėjo karas Ukrainoje ji sakė: „Tikrai negalvojau, kad per savo gyvenimą teks sulaukti dar vieno karo“, – pasakoja A. Paulauskienė.
Visi šie žmonės, atsidavę „Maisto banko“ misijai Šiauliuose ne tik gelbsti šimtus tonų gero maisto nuo išmetimo, bet ir padeda ukrainiečiams. Šiauliečiai nuolatos budėjo Šiaulių registracijos centre, išdalino virš 2 000 maisto paketų ir net virš 3 000 vienkartinių maisto kortelių ukrainiečiams.
„Maisto banko“ Šiaulių padalinyje jaučiamas šiltas ryšys tarp visos komandos. „Gali būti, kad čia vienas iš mažo padalinio privalumų. Savanorių srautas nėra toks didelis kaip Kaune ir Vilniuje, tai mes turime progą vieni kitus pažinti asmeniškai. Žinom, kas kiek vaikų, anūkų turi, kas ką veikia savaitgaliais. Taip ir gaunasi nebe vien tik darbinis santykis“, – šypsosi padalinio vadovė Sandra.
„Niekada nepamiršiu to jausmo, kurį jaučiau 18 „Maisto banko“ gimtadienio metu. Tuo metu studijavau magistro studijas, tą penktadienį turėjau paskaitas, atsiskaitymą, tą pačią dieną turėjau ir susitikimą su „Maisto banko“ rėmėjais dėl paslaugų. Buvo labai įtempta diena, visur bėgau, kad tik suspėčiau. Iškart po studijų atsiskaitymo bėgau į automobilį, kad kuo greičiau galėčiau važiuoti į organizacijos gimtadienį, visi jau laukė manęs. Ir aš niekada nepamiršiu to jausmo, tarsi važiuočiau į namus. Visi savanoriai, visa komanda laukė, kada atvažiuosiu ir galėsim paminėti šią šventę. Ta jau savais tapusių žmonių gera aura mane labai motyvuoja ir toliau stengtis dėl jų, kad jų darbo sąlygos ir buvimas čia būtų kuo patogesnis“, – dalinasi S. Šimaitytė.
Šiaulių įsitraukimas
„Šiuo metu ypač jaučiam verslo aktyvumą“, – sako A. Paulauskienė. „Po truputį Šiauliuose atsiranda korporatyvinė savanorystė, kai iš kokios nors įmonės ateina darbuotojų komanda ir savanoriauja. Jau yra pora įmonių, šitaip padedančių reguliariai, kiekvieną mėnesį.“
Nors tiek Aurelija, tiek Sandra į „Maisto banko“ Šiaulių padalinio ateitį žiūri pozityviai ir prognozuoja tik augimą, dar didesnius maisto gelbėjimo mastus, tačiau abi dalinasi, norinčios didesnio šiauliečių įsitraukimo ir socialinės atsakomybės.
„Norėčiau, kad apskritai Šiaulių mieste augtų įmonių socialinė atsakomybė ne tik teikiant paramą, bet ir įsitraukiant į vietos bendruomenes, organizacijas per savanorystę. Tikiu, kad įsitraukę vietiniai žmonės, verslai labiau supras ir patikės nepaprastai svarbia „Maisto banko“ misija. Norisi, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kiek maisto galėtų būti tiesiog išmesta, kiek ir kaip jo galima išgelbėti bei kokia nepaprastai svarbi aplinkai ir žmogui yra kova su maisto švaistymu“, – sako S. Šimaitytė.
„Maisto bankas“ Šiauliuose vien per praeitus metus išgelbėjo 300 tonų dar gero maisto. Šiuo metu „Maisto bankas“ visame Šiaulių regione maistu remia daugiau nei 5 300 skurstančių žmonių, aktyviai bendradarbiauja su 68 įvairiomis socialinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi stokojančiais Šiaulių regiono žmonėmis. Norintys prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos kviečiami pildyti savanorio registracijos anketą https://www.maistobankas.lt/reg