Savanoriauk
Paremk
Penktadienį Vingio parke praūžusioje 702-ojo Vilniaus gimtadienio šventėje netrūko nei muzikos, nei įtraukiančių veiklų, o kartu buvo paliestos ir prasmingos, visuomenei svarbios temos. Šiemet išskirtinis dėmesys buvo skirtas ne tik tvarumui, bet ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Kartu su kitais Vilniaus miesto savivaldybės partneriais vilniečių bei miesto svečių laukė ir „Maisto banko“ atstovai – jie kvietė stabtelėti, pamąstyti apie galimas krizes ir pasitikrinti, ar žinome, kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais, jei ištiktų nenumatyta situacija.
Pasiruošimas prasideda nuo druskos
Organizacijos atstovai mokė, kaip susidėti 72 valandų išvykimo krepšio maisto atsargas – ką verta turėti po ranka, jei nelaimės atveju tektų netikėtai palikti namus. O simbolinė dovana – nedidelis maišelis su druska – šventės lankytojus ne tik nustebino, bet ir paskatino susimąstyti: ką iš tiesų reiškia pasirengimas? Šis prieskonis šventėje virto prasmingu priminimu – net ir kasdieniai dalykai ekstremalioje situacijoje gali tapti gyvybiškai svarbūs.
„Druska – iš pirmo žvilgsnio paprastas dalykas, bet išgyvenimo situacijose ji tampa neįkainojama. Ji ne tik pagerina skonį, kai tenka maitintis produktais, kuriuos šiuo metu turi su savimi, bet ir būtina organizmui palaikyti elektrolitų balansą, o prireikus padeda konservuoti maistą ir taip išlaikyti jį ilgiau. Iš savo senelių žinome, kad druskos tirpalas padeda net esant gerklės ar danties skausmui, ją galima naudoti norint užgesinti ugnį ar ištirpdyti ledą, valyti nešvarius indus. Todėl druska – išgyvenimo prieskonis numeris vienas“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ į šventę atėjo ne tik su žaidimais ir druska, bet ir svarbia žinute – pasiruošimas gali išgelbėti gyvybes. Pasak S. Gurevičiaus, iš patirties aišku: nelaimės dažniausiai užklumpa netikėtai, o tuomet laiko galvoti, ką daryti, tiesiog nebūna. „Pandemija, karas Ukrainoje – visa tai parodė, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Todėl svarbu ne tik padėti tiems, kurie jau atsidūrė bėdoje, bet ir kalbėti apie pasiruošimą iš anksto. Netikėtoje situacijoje dažniausiai pagalvoji kur artimieji, dokumentai, pinigai, o valgis neretai tuo metu neatrodo pats svarbiausias. Tačiau šiek šiek atslūgus situacijai maistas tampa didžiausiu prioritetu, kurio reikia tiek jėgoms atstatyti, tiek ūpui pakelti. Būtent todėl ekstremalioms situacijoms būtina ruoštis iš anksto, kad užklupus nelaimei neliktume be gyvybiškai svarbių dalykų – be vandens ir be maisto“, – sako organizacijos vadovas.
Kaip susidėti maisto atsargas: praktiniai patarimai
Planuojant išvykimo krepšį 72 valandoms svarbu galvoti apie ilgai negendančius, daug energijos suteikiančius produktus, kuriuos galima suvartoti be papildomo paruošimo. „Maisto bankas“ dalinasi praktiniais patarimais, kaip susidėti savo išvykimo krepšį:
Vanduo. Žmogui per parą reikia 2–4 litrų vandens – jeigu vandens prireiktų maisto gaminimui, minimaliam apsiprausimui, verta skaičiuoti 4 litrus parai, tad trims paroms reiktų 12 litrų žmogui. Geriau rinktis mažus vandens buteliukus, nes taip lengviau paskirstyti svorį, ištuštinus buteliuką jį galima išmesti ir mažose tarose vanduo ilgiau išlieka švarus – lengviau užteršti visą 5 litrų butelį, nei 10 mažų buteliukų. Taip pat, jei turite augintinių, svarbu apgalvoti, kiek vandens jiems prireiks.
Košės. Geriau nesirinkti ilgai verdamų kruopų, pavyzdžiui, ryžių – renkantis tokius produktus reiktų apgalvoti, kaip juos išsivirti, pasiimti papildomų įrankių, daugiau vandens. Verčiau rinktis užpilamas avižines ar grikių košes.
Konservai. Renkantis konservuotus produktus svarbu, jog dėžutė atsidarytų be konservų atidarytuvo – taip nereiks apgalvoti papildomų daiktų. Rekomenduojama nesirinkti žuvies konservų dėl didesnės apsinuodijimų tikimybės. Taip pat nereiktų rinktis konservų stiklinėje taroje, ji gali lengvai sudužti.
Užkandžiai. Nerekomenduojama dėtis trapių maisto produktų – trapučių ar trapių sausainių. Vietoje trapučių galima pasiimti tortilijas – dauguma jų galioja ilgai ir tikrai nesutrupės tarp konservų (tačiau svarbu atkreipti dėmesį į galiojimo datą). Sausainius taip pat galima rinktis kietesnius, pavyzdžiui, avižinius. Dar vieni nerekomenduojami užkandžiai – sūdyti riešutai, traškučiai. Valgant sūrų maistą organizmas reikalauja daugiau vandens, tad vertėtų rinktis ne sūrius užkandžius.
Lengvi produktai. Kraunantis išvykimo krepšį verta pagalvoti ir apie svorį, kurį teks nešti, todėl naudinga porą konservų dėžučių pakeisti panašios maistinės vertės liofilizuotais produktais ar įsidėti džiovintų vaisių.
