Šakių rajone skursta kas ketvirtas – labiausiai „Maisto banko“ pagalbos reikia kaimų gyventojams

Daugiau nei 30proc. mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų trūksta pinigų net būtiniausiems maisto produktams, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu vasario mėnesį atlikta apklausa. Skurdas nesitraukia ir iš Šakių rajono, čia sunkiau gyvena net 25,1 proc. visų rajono gyventojų – kas ketvirtas žmogus. Šiuos žmones kasdien sutinkanti Šakių „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė Audra Atažanovienė sako, kad pagalba maistu rajone išties labai reikalinga.

„Čia remiame net virš 1600 stokojančių rajono gyventojų. Prašyti pagalbos ateina įvairiausi žmonės. Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui; senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto; remiame ir dirbti negalinčius asmenis – dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys; nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus. Paramą gaunantys žmonės, ypač pirmą kartą atėję į atiduotuvę, labai gėdijasi skurdo, dažnai sulaukiam klausimo „Ar čia tikrai patys galim rinktis maisto produktus?“. Tačiau gavę paramą būna be galo dėkingi, vis dėkoja ir džiaugiasi, kad bent ateinančią savaitę nereikės pergyventi, ką padėti vaikams ant stalo“, – pasakoja „Maisto banko“ Šakių skyriaus koordinatorė.

Nors į „Maisto banko“ atiduotuvę atvyksta žmonės iš viso rajono, matomas labai didelis atotrūkis tarp skurdo mieste ir kaimuose – kai Lietuvos miestuose žemiau skurdo ribos gyvena 18 proc. gyventojų, kaimuose – net 29,4 proc. Ir A. Atažanovienė sako pastebinti, jog į „Maisto banką“ paramos užsuka daug daugiau žmonių iš rajono, iš kaimų, nei iš pačio Šakių miesto.

„Dažniausiai iš rajono pas mus atvažiuoja mamos. Yra vienišų mamų, kurios vienos augina kelis vaikus – joms ir dirbant labai reikalinga pagalba. Su „Maisto banko“ parama jos gali bent truputį pataupyti ir vaiką išleisti į būrelį ar tiesiog batus nupirkti. Taip pat turime nemažai šeimų, kuriose tėtis dirba, mama namuose su vaikais – tokios šeimos, ypač jeigu turi daugiau vaikų, visiškai neišrankios, tinka visas maistas, kurį tą dieną turime savo atiduotuvėje. Mielai ima daugiau duonos, kad būtų sočiau, net jeigu ir patys užsiaugina daržovių, neatsisako ir papildomai bulvių ar kopūstą paimti – sako mes viską gaminam, nei vienas kąsnis tikrai neprapuls. Rajone remiame ir daug senjorų, tačiau daugumai jų iki atiduotuvės atvažiuoti sunku, jie dažniausiai prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos. O toliau gyvenantys neretai išvis nesikreipia pagalbos, kad ir kaip skurdžiai gyvena – pasidaro liūdna pagalvojus, kiek vienišų, sunkiai judančių senolių atokiuose kampeliuose gyvena visų užmiršti“, – sako ji.

Šakių „Maisto banko“ koordinatorė pasakoja, kad stokojantiems žmonėms iš rajono tikrai ne visada lengva atvažiuoti pasiimti krepšelio į atiduotuvę: „Pamiškėse gyvenantys senjorai eina po kelis kilometrus iki artimiausios stotelės, o po to su visu maišu turi kažkaip pareiti. Vaikų atostogų metu, vasarą daugeliui iš rajono išvis nėra kaip atvažiuoti, nes nėra transporto, kad ir kaip tos pagalbos maistu reiktų. Tai aš prisiderinu, jei tik kokie kaimynai važiuoja, pasilieku ir po darbo valandų, kad tik tie žmonės gautų taip reikalingą paramą. Taip norisi padėti visiems, kad tik niekam nieko netrūktų, tačiau galimybės ribotos, „Maisto bankas“ ne guminis. Kad išsilaikytų Šakių maisto atiduotuvė, kad galėtume ir toliau remti sunkiai gyvenančius rajono žmones, ir „Maisto bankui“ labai reikalinga pagalba. Kaip tik šiuo metu padėti galima labai paprastai, skiriant 1,2 proc. GPM paramą „Maisto bankui“. Labai paprasta, deklaruojant pajamas reikia suspaudyti kelis papildomus mygtukus ir jau geras darbas padarytas neišleidžiant nei cento, ir sunkiai gyvenantiems savo rajono žmonėms padedi. Labai svarbu, kad žmonės pasinaudotų šia galimybe, juk visi esam viena bendruomenė“, – padėti kviečia A. Atažanovienė.

„Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo daugiau nei 6000 tonų gero maisto ir juo padeda net 232 tūkstančių stokojančių žmonių – kas dvyliktam šalies gyventojui.