Mūsų kasdienė kova su maisto švaistymu. Kodėl tai svarbu?

Kiekvieną dieną „Maisto banko“ savanoriai sandėliuose ir mažuose sandėliukuose dirba tam, kad nutiestų tiltą tarp perteklių turinčių ir patiriančių nepriteklių.

 

KAIP ATRODO KASDIENĖ „MAISTO BANKO“ VEIKLA?

 

1. Savanoriai su autobusiukais kasdien vyksta į daugybę parduotuvių, kuriose surenka paskutinę dieną galiojančius maisto produktus ar parduoti nebetinkamus, tačiau valgymui dar gerus vaisius ir daržoves. Pvz. stipriai prinokusius ar jau šiek tiek juoduojančius bananus.

2. Taip pat sandėliuose priimame nerealizuotą paramą iš gamintojų ar ūkininkų. Nerealizavimo priežastys labai įvairios – klaidos etiketėse, atšaukti užsakymai, ūkininkai dažnai susiduria su situacijomis, jog daržovės užauga prekybai netinkamo dydžio ar formos.

3. Visą šį maistą savanoriai sandėliuose išrūšiuoja pagal kategorijas, patikrina galiojimo datas (duoną deda prie duonos, bananus prie bananų ir t.t.). Yra maisto produktų, kurių parduoti po termino „Geriausias iki“ jau nebegalima, tačiau dar kelias dienas juos galima valgyti ir dalinti labdarai. Tokių atvejų pas mus taip pat nemažai, tad savanoriai produktus rūšiuoja ir pagal ženklinimą.

4. Tuomet visi geri ir vartojimui tinkami produktai suskirstomi kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. Pvz. savanoriai žino, kad į sandėlį antradieniais turi atvykti senelių globos namų atstovas, žino, kiek tuose namuose yra globojamų senjorų ir pagal tą dieną į sandėlį atsivežtus maisto kiekius paskirsto gautus produktus – pvz. dėžė duonos, dėžė daržovių, vaisių, pieno ar mėsos gaminių (vnt. pagal organizacijos globojamų žmonių skaičių).

5. Maistą, kuris dėl savo „būklės“ jau nebeatlaikytų transportavimo, bet dar yra geras (pvz. labai prinokęs pomidoras, kurį vežant galima lengvai sutraiškyti), nešame į perdirbimo virtuvę. Čia savanoriai su virėja iš tokių maisto produktų ruošia džemus, troškinius, sriubas, kuriuos konservuoja ir jau po to vėl atiduoda organizacijoms ar tiesiai stokojantiems.

6. Pasitaiko ir maisto produktų, kurie nebetinka net ir perdirbimo virtuvei – jie žmonių valgymui yra blogi. Šį maistą atiduodame gyvūnus globojančioms organizacijoms (jei maistas gyvūnams tinkamas) arba ūkininkams, kurie blogą maistą sumaitina kiaulėms ar juo patrešia laukus (sukompostuoja).

 

 

 

KAS BŪTŲ, JEI TO NEDARYTUME?

 

– Daugybė gero maisto nugultų į šiukšlynus ar būtų tiesiog utilizuojama (o dabar tuo maistu galima padėti žmonėms);

– Pūdamas maistas skleidžia metano dujas, kurios tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo;

– Maisto gamybai išnaudojama daugybė pinigų, žemės resursų, žmonių laiko, darbo jėgos. Savo tikslo nepasiekęs maistas reiškia, kad visi maisto gamybai ir auginimui reikalingi ištekliai sunaudoti tiesiog veltui.

 

AČIŪ visiems, kurie mus palaiko ir padeda gelbėti maistą! Labai kviečiame tai daryti ir toliau skiriant 1,2 proc. GPM. Kaip tai padaryti rasite ČIA